Telefonas – ne nemirtingas: kodėl jie genda taip dažnai
Kiekvienas bent kartą yra išgyvenęs tą nemalonų momentą – telefonas iškrenta iš rankų, ekranas sutrūkinėja, arba prietaisas tiesiog nustoja krauti. Ir tada prasideda tikras galvos skausmas: servisas, išlaidos, duomenų praradimas. Statistika negailestinga – vidutinis išmanusis telefonas tarnauja apie 2–3 metus, nors gamintojų teigimu turėtų išlaikyti bent 4–5. Skirtumas tarp šių skaičių dažniausiai slypi ne prietaiso kokybėje, o tame, kaip mes su juo elgiamės.
Telefonai šiandien yra sudėtingi miniatiūriniai kompiuteriai. Juose telpa šimtai smulkių komponentų – nuo baterijos iki jutiklių, nuo kameros modulio iki mažyčių lituotų jungčių. Kiekvienas iš jų turi savo silpnąją vietą. Ir kai žmonės sako „telefonas tiesiog sugedo savaime” – tai beveik niekada nebūna tiesa. Paprastai yra priežastis, tik ne visada akivaizdi.
Šiame straipsnyje – ne teorija, o konkretūs dalykai, kuriuos galima padaryti jau šiandien, kad telefonas tarnautų ilgiau ir nesuteiktų netikėtų nemalonumų.
Ekrano apsauga: ne tik estetika, bet ir išgyvenimas
Pradėkime nuo to, kas labiausiai krenta į akis – ekrano. Šiuolaikiniai telefonų ekranai pagaminti iš grūdinto stiklo (dažniausiai „Gorilla Glass” ar panašių technologijų), tačiau tai nereiškia, kad jie nenulūžta. Grūdintas stiklas atsparus įbrėžimams, bet ne smūgiams. Kai telefonas krenta ant betono kampu – stiklas tiesiog neturi kur „pasitraukti” ir trūksta.
Apsauginė stiklo plėvelė arba grūdinto stiklo apsauga – tai pirmasis ir paprasčiausias žingsnis. Ji kainuoja nuo kelių iki keliolikos eurų, o sumontuoti galima per 10 minučių. Svarbu rinktis ne pigiausią variantą – labai plonos plėvelės subraižomos per savaitę ir nieko realiai nesaugo. Geriau investuoti į 5–10 eurų kainuojančią grūdinto stiklo apsaugą, kuri tikrai sugeria dalį smūgio energijos.
Dėklas – kitas privalomas dalykas. Čia žmonės dažnai klysta dviem kryptimis: arba perka per ploną, vos storiausio popieriaus lapo storį siekiantį dėklą, kuris praktiškai nieko nesaugo, arba perka milžinišką „šarvuotą” variantą, kuris telefoną paverčia plyta. Optimalus pasirinkimas – vidutinio storio silikoninis arba TPU dėklas su šiek tiek paaukštintais kraštais aplink ekraną. Tie paaukštinti kraštai – labai svarbi detalė. Jei telefonas krenta ekranu žemyn ant lygaus paviršiaus, dėklo kraštas pirmiau paliečia žemę nei stiklas.
Praktinis patarimas: prieš perkant dėklą, patikrinkite, ar jis turi „lip” – t.y. ar ekrano pusėje dėklo kraštas yra bent 1–1,5 mm aukštesnis už ekraną. Jei ne – toks dėklas ekrano tikrai nesaugos.
Baterija: kaip ją nužudyti per metus ir kaip to išvengti
Baterija – bene dažniausiai „mirštantis” telefono komponentas. Po 2 metų daugelio telefonų baterija išlaiko tik 70–80% originalaus pajėgumo, o tai reiškia, kad telefonas krauna kur kas greičiau. Tačiau tai nėra neišvengiama – tai daugiausia priklauso nuo įkrovimo įpročių.
Didžiausia klaida, kurią daro beveik visi – palikti telefoną krauti per naktį. Kai baterija pasiekia 100%, o telefonas vis dar prijungtas prie įkroviklio, vyksta vadinamasis „trickle charging” – maži elektros impulsai nuolat „stumia” bateriją į pilno įkrovimo būseną. Tai kaitina bateriją ir greitina jos senėjimą. Šiuolaikiniuose telefonuose yra programinė apsauga nuo to, tačiau ji ne visada tobula.
Ką daryti? Idealus baterijos įkrovimo diapazonas yra 20–80%. Tai skamba nepatogiai, bet praktiškai reiškia štai ką: nekraukite telefono iki 100% kiekvieną dieną, nebent tikrai reikia. Jei kraunate per naktį – įjunkite „optimizuoto įkrovimo” funkciją (ji yra tiek „Android”, tiek „iOS” telefonuose). Ši funkcija išmoksta jūsų įpročius ir sulėtina įkrovimą paskutiniuose procentuose, kad 100% būtų pasiekta tik tada, kai paprastai keliamės.
Dar vienas baterijos žudikas – karštis. Telefonas, paliktas automobilyje vasarą, gali patirti rimtą baterijos pažeidimą per kelias valandas. Temperatūra virš 40 laipsnių Celsijaus baterijoms yra tikra katastrofa. Tas pats pasakytina apie intensyvų naudojimą su dėklu, kuris neišleidžia šilumos – telefonas perkaista, baterija kenčia.
Greitasis įkrovimas – patogi funkcija, bet naudokite ją protingai. Kasdieninis greitas įkrovimas greičiau nusidėvi bateriją nei lėtas. Jei skubate – naudokite. Jei ne – geriau įkraukite lėčiau.
Vanduo ir drėgmė: IP reitingas negarantuoja amžinybės
Daugelis šiuolaikinių telefonų turi IP67 arba IP68 apsaugą nuo vandens. Žmonės tai supranta kaip „galiu nardyti su telefonu” ir elgiasi atitinkamai. Realybė yra kiek kitokia.
IP68 reiškia, kad telefonas atlaiko 1,5 metro gylį iki 30 minučių gamyklinėmis sąlygomis, su nauju prietaisu, gėlame vandenyje. Tačiau apsauga nuo vandens laikui bėgant prastėja. Gumos tarpikliai, užtikrinantys sandarumą, po metų ar dvejų naudojimo pradeda trūkinėti. Telefonas, kurį nupirkote prieš dvejus metus su IP68, šiandien gali turėti IP54 lygį – arba ir mažiau.
Jūros vanduo, baseinų vanduo su chloru, putojantys gėrimai – visa tai kur kas agresyviau veikia tarpiklius nei grynas vanduo. Jei telefonas pateko į sūrų ar chloruotą vandenį – nedelsdami nuplaukite gėlu vandeniu ir gerai išdžiovinkite.
Drėgmė – subtilesnė problema. Telefonas, kurį nešiojate kišenėje sportuodami, kiekvieną dieną gauna nemažą dozę prakaito garų. Tai lėtai, bet užtikrintai veikia jungtis ir vidinę elektroniką. Ypač pažeidžiama įkrovimo jungtis – ji tiesiogiai kontaktuoja su aplinka. Reguliariai patikrinkite, ar joje nėra korozijos požymių (tamsūs ar žalsvi dėmeliai).
Praktinis patarimas: jei telefonas sušlapo, niekada nekraukite jo iš karto. Palaukite bent valandą, kol išdžius. Drėgna jungtis ir elektra – bloga kombinacija, galinti sukelti trumpąjį jungimą.
Programinė įranga: gedimų šaltinis, apie kurį mažai kas galvoja
Fiziniai gedimai – akivaizdūs. Programiniai – klastingesni, nes dažnai atrodo kaip „telefonas tiesiog sulėtėjo” arba „baterija pradėjo greičiau siekti”. Tačiau daugeliu atvejų tai sprendžiama problema.
Sistemos atnaujinimai – ne tik naujos funkcijos. Jie taisys saugumo spragas, optimizuoja baterijos naudojimą, sprendžia programinės įrangos klaidas. Žmonės dažnai atideda atnaujinimus, nes „nenori, kad viskas pasikeistų”. Tai suprantama, bet rizikinga. Pasenusi programinė įranga yra lengvas taikinys kenkėjiškoms programoms, kurios gali ne tik vogti duomenis, bet ir fiziškai kenkti telefonui – pavyzdžiui, perkaitinti procesorių ar baterijos valdymo sistemą.
Programų kaupimas – kita problema. Kuo daugiau programų įdiegta, tuo daugiau jų veikia fone, tuo daugiau naudojama RAM ir procesoriaus resursų. Tai tiesiogiai veikia baterijos trukmę ir prietaiso temperatūrą. Kartą per mėnesį verta peržiūrėti, kokios programos įdiegtos, ir ištrinti tas, kuriomis nesinaudojate.
Atmintis – dar vienas aspektas. Kai telefono vidinė atmintis užpildyta 90% ar daugiau, sistema pradeda veikti lėčiau, nes nebeturi vietos laikinoms byloms. Tai sukelia ne tik nepatogumą, bet ir gali sukelti programų gedimus. Rekomenduojama palikti bent 10–15% laisvos vidinės atminties.
Virusai ir kenkėjiškos programos – ne tik kompiuterių problema. „Android” telefonai ypač pažeidžiami, jei diegiamos programos iš nežinomų šaltinių (ne iš oficialios „Google Play” parduotuvės). Net ir oficialios parduotuvės programos kartais pasirodo esančios kenkėjiškos – todėl prieš diegiant verta patikrinti atsiliepimus ir leidimų sąrašą. Jei programa prašo prieigos prie mikrofono, kontaktų ir kameros, bet tai yra paprastas žibintuvėlis – kažkas čia ne taip.
Įkroviklis ir kabelis: smulkmena, kuri gali sudeginti telefoną
Tai turbūt labiausiai nuvertinama telefono priežiūros dalis. Žmonės perka pigiausius „USB-C” kabelius už eurą ar du, naudoja bet kokius įkroviklius, kurie „tinka” – ir stebisi, kodėl baterija greitai genda arba kodėl telefone atsiranda keistų problemų.
Pigūs kabeliai ir įkrovikliai – rimta problema. Nekokybiškas įkroviklis gali tiekti nestabilią įtampą, kuri laikui bėgant pažeidžia baterijos valdymo schemą. Tai ne teorija – tai realūs atvejai, kurie kasmet patenka į telefono servisus. Dar blogiau – nekokybiškas įkroviklis gali sukelti gaisrą. Tai skamba dramatiškai, bet tokių atvejų pasitaiko.
Ką rinktis? Originali gamintojo įranga – geriausia, bet ne visada prieinama ar pigi. Geras alternatyvus pasirinkimas – žinomų gamintojų (Anker, Belkin, Baseus) įkrovikliai ir kabeliai. Jie turi atitinkamus sertifikatus ir saugos mechanizmus. Kabelis iš „AliExpress” už 50 centų – ne.
Kabelio priežiūra taip pat svarbi. Labiausiai pažeidžiamos vietos – kabelio galai prie jungčių. Jei matote, kad izoliacija ten trūkinėja ar lenkiasi nenatūraliai – kabelį reikia keisti. Pažeistas kabelis gali sukelti trumpąjį jungimą arba netolygų įkrovimą.
Praktinis patarimas: nekraukite telefono, kai jis yra ant minkšto paviršiaus (lovos, sofos). Minkštas paviršius blokuoja šilumos išsiskyrimą, telefonas perkaista. Geriausia krauti ant kieto, lygaus paviršiaus arba specialiame laikiklyje.
Kritimai ir smūgiai: kaip sumažinti žalą, kai jau įvyko
Net ir su geriausiu dėklu bei apsauginiu stiklu – telefonas kartais krenta. Tai neišvengiama. Tačiau yra dalykų, kuriuos galima padaryti, kad žala būtų minimali.
Pirma – įvertinkite žalą iš karto. Jei ekranas sutrūkinėjo, bet veikia – nenaudokite telefono su sutrūkinėjusiu stiklu ilgiau nei būtina. Stiklo šukos gali pažeisti pirštus, o pro įtrūkimus į telefoną patenka dulkės ir drėgmė, kurios sukelia tolimesnius gedimus. Ekrano pakeitimas servisas kainuoja 50–150 eurų priklausomai nuo modelio – tai kur kas mažiau nei naujas telefonas.
Antra – jei telefonas krito į vandenį, nespaudinėkite mygtukų ir nebandykite jo įjungti iš karto. Vanduo ir elektra – bloga kombinacija. Išimkite SIM kortelę, jei įmanoma, ir padėkite telefoną į sausą, šiltą vietą. Senas patarimas dėti į ryžius – iš dalies veikia, nes ryžiai sugeria drėgmę, tačiau geriau naudoti silikagelio paketėlius (tuos, kurie būna dėžutėse su batais ar elektronika). Palaukite bent 24–48 valandas prieš bandydami įjungti.
Trečia – po stipraus kritimo, net jei telefonas atrodo gerai, verta jį apžiūrėti. Kartais vidiniai komponentai pasislenka ar atsijungia, ir tai pasireiškia ne iš karto, o po kelių dienų ar savaičių. Jei po kritimo pastebite, kad baterija greičiau siekia, telefonas šilčiau nei įprastai arba atsiranda mirksintys pikseliai ekrane – tai signalai, kad reikia apsilankyti servise.
Telefonas tarnauja tiek, kiek juo rūpinatės – ir tai tikrai nėra sudėtinga
Visa tai, kas parašyta aukščiau, gali atrodyti kaip ilgas sąrašas taisyklių. Bet iš tikrųjų viskas susiveda į kelis paprastus dalykus: nupirkite gerą dėklą ir apsauginį stiklą, nekraukite telefono per naktį kiekvieną dieną, nenaudokite pigių įkroviklių, atnaujinkite programinę įrangą ir nepalikite telefono karštoje mašinoje.
Šie veiksmai nekainuoja beveik nieko – geras dėklas ir stiklo apsauga kartu kainuoja 15–25 eurus. Tuo tarpu ekrano pakeitimas – 50–150 eurų, baterijos keitimas – 30–80 eurų, o naujas telefonas – 300–1000 eurų ir daugiau. Skaičiai kalba patys už save.
Dar vienas dalykas, kurį verta paminėti – atsarginės kopijos. Tai ne tiesioginė telefono priežiūra, bet kai telefonas vis dėlto sugenda (o anksčiau ar vėliau taip nutinka visiems), duomenų praradimas dažnai būna skaudžiausia dalis. „Google Photos”, „iCloud”, „Google Drive” – visi jie siūlo automatines atsargines kopijas. Įjunkite šią funkciją ir pamiršite apie ją. Kol neprireiks.
Telefonas šiandien yra vienas brangiausių ir dažniausiai naudojamų kasdienių daiktų. Keista, kad tiek mažai žmonių jam skiria bent minimalų dėmesį. Automobilis reikalauja techninės apžiūros, dantys – odontologo vizitų, o telefonas – tik šiek tiek dėmesio ir keliolikos eurų investicijos į apsaugą. Tikrai verta.
